Karas keliuose: situacija automobilių sporto mylėtojo akimis.

Papasakokite daugiau apie klubą Japanese Power, kuriam priklausote?

Klubas įkurtas visai atsitiktinai. Tiesiog susibūrė ratas žmonių, kurie turėjo japoniškas mašinas. Vienas, graffiti besidomintis narys sukūrė logotipą ir taip klubo veikla pradėjo vystytis sparčiau: atsirado daugiau narių, buvo sukurta svetainė www.jdm.lt, forumas, kuris šiuo metu veikia labai aktyviai.

Pagrindinė klubo idėja, tai domėjimasis japoniškais automobiliais, kurie turi būti kažkuo ypatingi (techniniais parametrais ar savo išlaikyta originalia išvaizda). Mūsų klubo nariai vertina mašinų autentiškumą, todėl išorinis jų kėbulo gražinimas nėra priimtinas. Į klubą priimame ne visus, kurie turi japoniškas mašinas, nes kaip jau minėjau, automobilis turi būti išskirtinis, taip pat mes norėtume, kad nariai būtų aktyvus sporte bent minimaliai ir dalyvautų mūsų organizuojamuose renginiuose ar tiesiog mėgėjiškuose pasilakstymuose (Track Days, Time Trials). Patys neseniai organizavome vieną renginį pavadinimu „Touge Battle“, tai kažkas panašaus į „drift‘ą“, kai tarp mašinų yra palaikomas tam tikras atstumas ir vyksta persekiojimas.

Išsakykite savo požiūrį apie karą keliuose.

Koks gali būti požiūris, kai per dieną išvengi mažiausiai penkių avarijų? Dauguma žmonių važiuoja aklai ir aš kasdiena tai matau, ir suprantu, jei aš irgi taip važiuočiau, tai susidūrimo tikrai neišvengčiau. Mūsų klubo nariai yra kategoriškai prieš vairavimą apsvaigus. Stengiamės visad planuoti savo laisvalaikį, taip, kad noras pasimėgauti svaigalais, nesutaptų su pasivažinėjimais. Tačiau kartais pažeidžiame greičio apribojimus. Ir vis dėl to stengiamės to nedaryti dieną, nes tai jau yra visiškai nesaugu. Renkamės tokį laiką ir vietą, kur būną mažai žmonių ir mes beveik niekam netrukdome.

Organizuojame kuo daugiau renginių, specialiai tam paruoštose trasose, kurių Lietuvoje yra ne viena. Trasą gali išsinuomoti bet kas, nes nuomos kainos nėra didelės. Jose nėra jokių greičio apribojimų, galima važiuoti kaip nori, tai padeda atsipalaiduoti ir tada nebėra noro lėkti miesto gatvėmis. Tai taip pat yra žymiai saugiau, nes trasa būtent tam ir pritaikyta (lygus asfaltas, trajektorijos, slydimo zonos, bortai).

Eismo situacija Vilniuje, mano nuomone, yra visai prasta, tačiau labiausiai viskas priklauso net ne nuo pačių kelių, bet nuo vairuotojų. Apmaudu, bet didžiausia problema yra tolerancijos nebuvimas. Vairuotojai keliuose vieni kitų „nepraleidžia“, o jei ir atsiranda vienas kitas, kuris tai daro, tai būtinai atsiras tas, kuris bijo būti „praleidžiamas“ ir tokiu būdu kelyje susidaro tokia kvaila situacija. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, jog užsienyje ši situacija, jau seniai yra visai kitokia ir vairuotojai yra be galo tolerantiški vieni kitų atžvilgiu.

Ką jūs manote apie jaunimą, kuris renkasi automobilių stovėjimo aikštelėse prie Sporto rūmų, be reikalo degindami kurą, gadindami kelio dangą ir padangas?

Didžioji dalis ten besirenkančių žmonių iš tikrųjų nesupranta mašinų sporto esmės, jų požiūris į tai yra labai banalus ir paviršutiniškas. Jiems atrodo, kad svarbiausia yra kuo labiau „išpuošti“ savo automobilį ir pasirodyti prieš draugus. Galiu garantuoti, jog nei vienas mūsų klubo narys neleidžia laisvalaikio šitaip, nes tai paprasčiausiai kvaila.

Blogiausia yra tai, kad su jais negali susitvarkyti ir pareigūnai, kurie neretai tampa tokių susibūrimų patyčių objektais. Jie, žinoma, bando imtis tam tikrų veiksmų: keliems automobiliams užblokuoja ratus ar nubaudžia už viešosios tvarkos pažeidimus, tačiau tai nėra veiksminga ir nieko nepakeičia.

Išeitis tokioje situacijoje būtų sudominti jaunimą dalyvauti įvairių klubų, kaip mūsų, veikloje. Manau, jog šioje srityje savo indėlį turėtų įdėti ir valstybė. Nuo pat Nepriklausomybės atgavimo laikų Lietuvoje vystosi didžiulė naudotų automobilių rinka, kuri sukūrė automobilių remonto, pirkimo ir pardavimo tinklą. Kiekvienas lietuvis nuo pat mažų dienų susiduria su automobilių kultūros subtilybėmis ir jaučia poreikį turėti nuosavą mašiną. Būtent toks jaunimas ir renkasi tose aikštelėse, tačiau jie negauna progos realizuoti savo potencialo. Valstybės uždavinys būtų sukurti tam tikras užimtumo programas ir paskatinti jaunimą žiūrėti į automobilių sportą ne taip paviršutiniškai. Jaunimo požiūrio keitimas, taptų pirmu rimtu žingsniu karo keliuose laimėjimo link.

Nors tai ir nėra pagrindinis mūsų klubo tikslas, bet mes norime ir bandome į savo veiklą įtraukti, kuo daugiau tokių žmonių ir leisti jiems pamatyti, kad tai kas vyksta mūsų renginiuose yra net nepalyginama su tuo, kuo jie užsiima tose aikštelėse.

Ar tai, kad greitis mieste nuo 60km/h buvo sumažintas iki 50km/h, ką nors keičia?

Automobilių gamintojų nustatytas saugaus važiavimo greitis 60km/h, tai reiškia, kad inžinieriai ir mechanikai apskaičiuoja, visų automobilio agregatų amortizaciją, atsižvelgiant į tai, kad dauguma vairuotojų laikosi 60 km/h. Važiuodami tokiu greičiu kaip bebūtų keista, jūs labiau saugote savo automobilį.

Esmė yra pačių vairuotojų požiūryje. Net jei greitis būtų sumažintas iki 30km/h, niekas nepasikeistų, nes vairuotojai galvoja ne apie saugų važiavimą, o apie tai kaip būti nenubaustam. Viskas vyksta gąsdinimo būdu, tikslas yra nubausti vairuotoją, o ne pamokyti jį. Manau, jog atsakingos instancijos galėtų labiau pasistengti vykdydamos prevenciją. Ir apskritai valstybė turėtų stengtis pakeisti žmonių požiūrį į drausmingą ir atsakingą vairavimą. Policininkai ir vairuotojai kariauja tarpusavyje, tačiau nesupranta, jog niekas nelaimi. Net atvirkščiai.

Dėkojame Čiapui už tai, kad jis pasidalino savo nuomone su autobonus.lt skaitytojais.